Cov Kev Cai Tswj Fab Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom hais txog Qhov Uas Pom Zoo Fab Nyiaj Tau Los ntawm Cov Niam Cov Txiv muab rau tus Menyuam Xiam Oob Qhab txawm hais tias Tus Menyuam muaj lossis tsis muaj Kev Tsim Nyog Raug Xaiv rau Tej Nyiaj Tau Los Raws Li K

Publications
#5017.09

Cov Kev Cai Tswj Fab Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom hais txog Qhov Uas Pom Zoo Fab Nyiaj Tau Los ntawm Cov Niam Cov Txiv muab rau tus Menyuam Xiam Oob Qhab txawm hais tias Tus Menyuam muaj lossis tsis muaj Kev Tsim Nyog Raug Xaiv rau Tej Nyiaj Tau Los Raws Li K

Pub no qhia koj txog kev cai "deeming". Qhov no txhais tau hais tias ib feem ntawm niam txiv cov nyiaj tau los thiab cov peev txheej suav nrog lawv tus menyuam hauv kev txiav txim siab SSI kev tsim nyog thiab cov nyiaj pab. Pub no pab koj txheeb xyuas seb SSI suav koj cov nyiaj tau los li cas. Nws muab piv txwv. Nws qhia koj li cas qhia koj cov nyiaj tau los.

Hais dav dav ces leej niam leej txi tej nyiaj tau los thiab cov nyiaj txiag yuav raug “pom zoo,” lossis raug ntseeg tias muab rau ib tug menyuam uas tab tom tau txais Tej Nyiaj Tau Los Raws Li Kev Ruaj Ntseg Muab Ntxiv (SSI, Supplemental Security Income). Qhov no txhais hais tias feem nyiaj tau los thiab cov nyiaj txiag ntawm leej niam leej txi yuav tsis tseem ceeb rau tus menyuam hauv kev txiav txim tias tus menyuam tsim nyog lossis tsis tsim nyog raug xaiv rau SSI. Qhov kev tso tawm no yuav piav txog cov cai kev pom zoo tshwj xeeb tshaj plaws ces yog tej hau kev txiav txim tias cov nyiaj tau los ntau npaum li cas thiaj raug txiav txim tias yog los ntawm cov niam cov txiv muab rau tus menyuam xiam oob qhab thiab tej hau kev txiav txim seb tus menyuam xiam oob qhab puas tsim nyog rau ib qho nyiaj SSI.

Ua ntej yuav nkag mus rau cov txheej txheem tiag ntsig txog kev xam tias tej nyiaj tau los ntawm leej niam leej txi ntau npaum li cas thiaj raug pom zoo tias yog thiab tus menyuam yuav tuaj yeem tau nyiaj SSI, ces koj yuav tsum tau nkag siab txog Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom tej hom kab ke “Npas Xis Txhua Hli Uas Xam Rov Qab” (“Retrospective Monthly Accounting”) thiab koj lub luag haujlwm kev tshaj qhia. Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom tsuas yuav suav tej nyiaj tau los thiab cov nyiaj txiag ntawm leej niam leej txi uas tus menyuam tau nyiaj SSI nyob nrog nkaus xwb. Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom yuav tsis suav tej nyiaj tau los thiab cov nyiaj txiag ntawm leej niam leej txi uas tus menyuam tau nyiaj SSI es ho tsis nyob nrog. Tus niam txiv qhuav li nyiaj tau los uas tus menyuam tau nyiaj SSI nyob nrog yuav raug suav nkag.1

Kev Txheeb Nyiaj Txhua Hli Uas Xam Rov Qab

Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg yuav siv kev txheeb nyiaj txhua hli uas xam rov qab nyob rau thaum lub sij hawm uas muaj kev tsim nyog raug xaiv rau tej nyiaj SSI. Title 20 Txoj Cai Ntawm Cov Cai Tswj Hauv Tsoom Fwv (C.F.R, Code of Federal Regulation) Tshooj 416.420. Qhov ntawd txhais hais tias tej nyiaj tau los uas tau txais lawm nyob hauv ib lub hlis yuav los tswj rau cov nyiaj SSI ntawm ob lub hlis tom qab. Piv txwv li, qhov nyiaj tau los uas tau txais lawm nyob hauv lub Ib Hlis Ntuj muaj qhov hloov rau daim tshev SSI thaum Lub Peb Hlis Ntuj. Txawm li cas los xij, yog hais tias tej nyiaj tau los ntawd siab dhau lawm hauv ib lub hlis ces tej nyiaj SSI yuav raug ncua tseg rau lub hli ntawd txhawm rau kom muaj qhov tsim nyog tau tej nyiaj SSI. Yog li ntawd, yog hais tias tej nyiaj tau los hauv Lub Ib Hlis Ntuj siab dhau lawm ces tej nyiaj SSI yuav raug ncua tseg nyob hauv Lub Ib Hlis Ntuj uas koj tus menyuam tsis tsim nyog tau txais nyiaj SSI. Yog hais tias koj li nyiaj tau los tsawg txaus rau kom koj tus menyuam muaj kev tsim nyog tau nyiaj SSI hauv ib lub hlis twg ntawm 11 lub hlis uas tshuav tom qab ntawd ces koj tus menyuam yuav muaj cai tau txais tej nyiaj ntawd yam tsis tas yuav muaj kev tso npe thov dua tshiab ntxiv li lawm.2 Title 20 Txoj Cai Ntawm Cov Cai Tswj Hauv Tsoom Fwv Tshooj 416.1323(b). Yog hais tias tag nrho 12 lub hlis es koj tej nyiaj tau los yeej tsis nqis txog theem kom tsawg txaus kom koj tus menyuam muaj qhov tsim nyog tau txais tej nyiaj SSI, ces qhov kev ncua tseg ntawd yuav tig mus ua kev xaus tseg. Title 20 Txoj Cai Ntawm Cov Cai Tswj Hauv Tsoom Fwv Tshooj 416.1335. Thaum koj tus menyuam raug xaus tseg lawm, koj kuj tseem yuav tsum sau ntawv tso npe thov dua tshiab rau koj tus menyuam txhawm rau kom tau nyiaj SSI dua.

Cov Niam Cov Txiv Lub Luag Haujlwm Kev Tshaj Qhia Txog Kev Hloov Pauv Ntawm Tej Nyiaj Tau Los

Txhawm rau ua kom “Kev Txheeb Nyiaj Txhua Hli Uas Xam Rov Qab” siv tau zoo, ces Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom muaj ib tus kev cai tswj uas hais tseg tias koj yuav tsum cia Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom paub tsis pub dhau hnub tim 10 ntawm lub hli nram qab no lub hli uas muaj kev hloov pauv hauv koj tej nyiaj tau los. Title 20 Txoj Cai Ntawm Cov Cai Tswj Hauv Tsoom Fwv Tshooj 416.708(c), 416.714.3 Yog hais tias koj li nyiaj tau los ntawm Lub Ib Hlis Ntuj ntau tshaj lossis tsawg tshaj koj li nyiaj tau los ntawm Lub Kaum Ob Hli Ntuj, ces koj yuav tsum tshaj qhia qhov kev hloov pauv ntawd yog li ntawd Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom thiaj li paub txog qhov ntawd tsis pub dhau hnub tim 10 Lub Ob Hlis Ntuj – yuav zoo tshaj yog hais tias tsis dhau hnub tim 5. Koj tsis tas tshaj qhia ib qho dab tsi li yog hais tias koj tej nyiaj tau los hauv Lub Ib Hlis Ntuj tsis txawv koj tej nyiaj tau los hauv Lub Kaum Ob Hlis Ntuj. Thaum Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom tau txais koj li ntawv tshaj qhia txog kev hloov pauv ntawm tej nyiaj tau los hauv Lub Ib Hlis Ntuj lawm, ces Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom yuav tsum nkag mus rau tej xov xwm uas tau hloov lawm hauv lub koos-pis-tawj yog li ntawd koj daim tshev nyiaj ntawm SSI thaum Lub Peb Hlis Ntuj yuav raug hloov kho nce lossis nqis raws li qhov kev hloov pauv hauv koj li nyiaj tau los ntawm Lub Ib Hlis Ntuj.

Peb tau muab ib daim qauv foos tshaj qhia kev hloov pauv tej nyiaj tau los txhawm rau pab koj kom ua tau raws li koj lub luag haujlwm kev tshaj qhia. Peb xav qhia tias koj rho tes sau qee feem hauv daim foos tshaj qhia cia ntawm qhov chaw nyob ntawm koj lub tsev ua haujlwm Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom thiab tag nrho txhua cov xov xwm rau tom qab “re.” Tom qab ntawd ces luam ntau ntau cov luam qauv ntawm daim foos uas tau sau qee feem lawm.

Txhua txhua lub hli uas muaj ib qho kev hloov pauv hauv tej nyiaj tau los, ces sau hnub tim, lub hli uas koj tau tshaj qhia ntsig txog, thiab tej xov xwm nyiaj tau los tso rau nram qab kawg nkaus uas koj yuav kos npe nkag rau daim foos. Tom qab ntawd ces kos npe rau daim foos. Tsuas kom ib tug leej niam leej txi kos npe rau daim foos xwb. Luam daim foos uas sau nkag lawm lossis sau rau ib daim foos thib ob li cas los tau cia ua ib daim luam qauv rau koj khaws tseg. Muab cov ntawv luam qauv ntawm kev them nqi twg lossis cov tw nyiaj tshev tshuam tuaj nrog daim foos kev tshaj qhia uas koj yuav xa tuaj rau Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom. Muab cov ntaub ntawv tiag tsuam nrog cov luam qauv uas koj khaws tseg ntsig txog koj cov ntaub ntawv thov. Tsis txhob xa koj li tw ntawv them nqi tiag tuaj mus rau Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom, tsuas yog xa cov cov luam tuaj nkaus xwb.4 Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom nyiam nyiam ua tej ntaub ntawv ploj thaum xa tuaj nrog tsab ntawv. Khaws cov tw ntawv them nqi thiab tw nyiaj tshev tiag uas tau tsuam xa rog koj daim foos tshaj qhia yog li ntawd Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom thiaj muaj peev xwm rov xyuas dua tej ntaub ntawv tiag nyob rau thaum lub sij hawm rov xyuas koj li ntaub ntawv txum xyoo. Sau hnub tim uas koj ntsaws daim ntawv rau hauv thawv xa ntawv (mailbox).5 rau ntawm daim ntawv tshaj qhia kev hloov pauv ntawm tej nyiaj tau los uas koj tau yees tseg rau koj khaws cia. Khaws txhua daim luam qauv ntaub ntawv uas koj xa mus rau Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom.

Ntxiv ntawd, ces yuav tsum sau tseg txog txhua zaus koj tham nrog Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom. Sau hnub koj tau tham nrog, koj tham nrog leej twg, thiab tham txog dab tsi. Peb xav hais kom koj tho 3 lub qhov rau cov ntaub ntawv uas koj tau txais los ntawm Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom thiab yees cov ntaub ntawv uas koj xa mus rau Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom. Muab tag nrho txhua cov ntaub ntawv tso ua ib phau ntawv lossis tso rau lub chaw zawm ntaub ntawv.

Cov Nyiaj Txiag thiab Tej Nyiaj Tau Los yuav tsis Raug Pom Zoo Tias muab rau Cov Menyuam

Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom yuav tsis suav cov nram qab no tias yog ib qho nyiaj txiag txhawm rau lub hom phiajxwm txiav txim txog ib tug menyuam tej kev tsim nyog tau nyiaj SSI:

  • Cov niam cov txiv tej nyiaj so haujlwm thaum laus lossis nyiaj tawm tsis ua haujlwm lawm (xws li Cov Askhauj Nyiaj Tawm Tsis Ua Haujlwm Ntawm Ib Tug Neeg Twg, KEOGH, lossis nyiaj xyoo ntawm cov se them uas sib txawv) txawm hais tias cov nyiaj peev yuav yog nyiaj ntsuab los xij. Title 20 Txoj Cai Ntawm Cov Cai Tswj Hauv Tsoom Fwv Tshooj 416.1202(b).
  • Cov nyiaj txiag uas raug siv rau kev txhawb nqa tus kheej xws li ib qho kev lag luam me tej kev txheeb saib thiab siv tus askhauj nyiaj txiag tom tsev tuam txhab nyiaj txiag lossis cov cuab yeej, khoom siv, lossis lub tsheb qub uas raug siv tom chaw ua haujlwm lossis thaum uas muaj kev tsim nyog txhawm rau mus ua txoj haujlwm. Title 42 Txoj Cai Hauv Teb Chaws Meskas (U.S.C, United States Code) Tshooj 1382b(a)(3).

Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom yuav tsis suav cov nram qab no tias yog ib qho nyiaj tau los txhawm rau lub hom phiajxwm txiav txim txog ib tug menyuam tej kev tsim nyog tau nyiaj SSI:

  • Tej nyiaj tau los uas tau txais los ntawm ib tug leej niam leej txi txhawm rau muab Cov Kev Pab Cuam Tu Neeg Hauv Tsev (IHSS, In-Home Supportive Services) rau ib tug menyuam uas xiam oob qhab. Tej nyiaj tau los ntawm IHSS yuav yog nyiaj tau los uas muaj kev zam pub ntawm SSI. Title 20 Txoj Cai Ntawm Cov Cai Tswj Hauv Tsoom Fwv Tshooj 416.1161(a)(16).
  • IHSS uas raug muab los ntawm ib tug leej niam leej txi rau ib tug menyuam uas raug duav kev kho mob los ntawm Medi-Cal thiab tej nyiaj tau los uas leej niam leej txi tau txais lawm yuav yog nyiaj tau los ntawm Medi-Cal uas zam pub rau raws li hauv Thawj Thawj Txoj Hau Kev Xaiv Ntawm Neeg Zej Zog (CFCO, Community First Choice Option). Ntxiv nrog ntawd, Nyiaj tau los thiab cov nyiaj txiag uas raug suav txhawm rau txiav txim txog ib tug menyuam li kev tsim nyog raug xaiv fab nyiaj txiag hauv SSI thiab cov nyiaj ntawm tus menyuam daim tshev nyiaj ntawm SSI tsis tuaj yeem raug suav dua ntxiv los txiav txim txog kev tsim nyog raug xaiv rau Medi-Cal ntawm lwm tus tub koom xeeb ntawm tsev neeg6

Yog hais tias xav paub xov xwm ntau ntxiv ntsig txog IHSS, ces mus saib peb li packet Rooj Lus Kho Ob Tog Uas Ncaj Nrab thiab Kev Ntsuam Xyuas Tus Kheej Ntawm IHSS (IHHS Fair Hearing and Self-Assessment): http://www.disabilityrightsca.org/pubs/501301.htm

Kev Nqis Tes Suav Xam Raws Kev Pom Zoo

Tuaj yeem tshawb pom cov cai tswj txog kev pom zoo fab leej niam leej txi-mus rau-tus menyuam nyob hauv Title 20 Txoj Cai Ntawm Cov Cai Tswj Hauv Tsoom Fwv Tshooj 416.1160, 416.1161, thiab 416.1165. “Nyiaj tau los raws kev khwv” yuav xam muaj cov nqi zog thiab nyiaj hli lossis tej nyiaj tau los ntawm kev lag luam ntiag tug.7 Lwm yam dhau ntawm nov yuav yog “nyiaj tau los uas tsis yog kev khwv”: Cov khoom nuj sua plig, cov nyiaj pab thaum poob haujlwm, cov nyiaj pab neeg xiam oob qhab ntawm xeev, thiab cov nyiaj pab ntawm Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom yog kev piv txwv tag nrho ntawm tej nyiaj tau los uas tsis yog kev khwv. Koj suav sau leej niam leej txi tej nyiaj tau los uas tsis yog kev khwv. Ces koj kuj tseem yuav suav sau txog leej niam leej txi tej nyiaj tau los raws kev khwv. Hais txog tej nyiaj tau los raws kev khwv, ces koj yuav suav nyiaj tau los ua ntej lov them ub no, tsis yog qhov nyiaj uas tau los txog tsev lawm. Nyiaj tau los ua ntej lov them ub no yog cov nyiaj uas koj khwv tau los ua ntej ib qho kev lov nyiaj.8

Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom yuav pib lov tej nyiaj faib rau ib tug menyuam xiam oob qhab twg hauv tsev neeg uas tsis yog tus menyuam lossis cov menyuam xiam oob qhab uas tau nyiaj SSI. Xub thawj koj yuav lov tej nyiaj faib los ntawm ib qho nyiaj tau los uas tsis yog khwv tau thiab tom qab ntawd ces lov los ntawm tej nyiaj tau los raws kev khwv (saib cov kev piv txwv) mus rau cov nyiaj faib uas tseem siv tsis tau tag. “Tus menyuam” hauv cov hom phiaj lov tawm yuav xam muaj cov menyuam uas hnub nyoog qis dua 21 xyoo uas ua neej nyob hauv tib tse neeg, thiab 21 xyoos tus uas kawm ntawv puv sij raws li cov qauv cai hauv Title 20 Txoj Cai Ntawm Cov Cai Tswj Hauv Tsoom Fwv Tshooj 416.1861. Tej nyiaj faib rau txhua tus menyuam uas tsis xiam oob qab ces yuav faib raws li qhov tsis sib npaug ntawm Tus Nqi Nyiaj Pab Ntawm Tsoom Fwv (FBR, Federal Benefit Rate) rau ib tug neeg twg thiab Tus Nqi Nyiaj Pab Ntawm Tsoom Fwv rau tej txij nkawm. (Tus Nqi Nyiaj Pab Ntawm Tsoom Fwv yog ib feem ntawm daim tshev nyiaj ntawm SSI uas los ntawm tsoom fwv nom tswv; dhau ntawd daim tshev nyiaj ntawm SSI lawm ces yog nyiaj ntawm xeev.)9 Tus menyuam uas tsis muaj kev tsim nyog raug xaiv nws tej nyiaj tau los yuav txo cov nyiaj faib. Txawm li cas los xij yog hais tias tus menyuam uas tsis tsim nyog raug xaiv ntawd yog ib tug tub ntxhais kawm puv sij, ces cov nyiaj khwv tau yuav raug zam pub zoo tib yam nkaus li cov nyiaj uas lawv zam pub rau tus menyuam uas tau nyiaj SSI lossis tus tub ntxhais hluas uas muaj hnub nyoog qis dua 22 xyoos. Title 20 Txoj Cai Ntawm Cov Cai Tswj Hauv Tsoom Fwv Tshooj 416.1112(c)(3), 416.1160(d), 416.1161(c), 416.1163(b), 416.1165, 416.1861.

Tom qab cov kev lov tawm ntsig txog cov menyuam uas tsis xiam oob qhab hauv yim neeg lawm, ces txuas mus ntxiv koj yuav lov li $20.00 uas tsis quav ntsej txog txhua yam nyiaj tau los thaum xub thawj hauv cov nyiaj tau los uas tsis yog kev khwv (yog hais tias muaj lossis yog hais tias tshuav) thiab tom qab ntawd ces yuav lov tej nyiaj tau los raws kev khwv nkag rau cov nyiaj lov tawm uas siv tsis tau tag los ntawm tej nyiaj tau los uas tsis yog kev khwv. Txuas mus ntxiv no ces mus rau cov nyiaj lov tawm uas tshwj xeeb hauv tej nyiaj tau los raws kev khwv – xub thawj ces lov li $65.00 thiab tom qab ntawd ces lov ntxiv li 50% ntawm cov nyiaj seem. Tom qab ntawd ces koj yuav ntxiv cov nyiaj uas tseem tshuav ntawm cov nyiaj tau los uas tsis yog kev khwv thiab raws li kev khwv nkag. Hauv cov xam tag nrho ntawd, koj lov FBR ib leeg neeg twg (yog hais tias yog ib leeg niam txiv uas muaj ib tug menyuam) lossis FBR txij nkawm (yog hais tias cov niam cov txiv lossis leej niam leej txi thiab niam txiv qhuav nyob hauv lub tsev nrog tib si). Tej nyiaj seem yuav raug pom zoo rau tus menyuam xiam oob qhab tam li tus menyuam tej nyiaj tau los uas tsis yog kev khwv. Yog hais tias muaj ntau tshaj ib tug menyuam xiam oob qhab nyob hauv tsev neeg, ces cov nyiaj uas raug pom zoo yuav raug muab faib rau lawv txhua tus.

Tus menyuam tej nyiaj pab ntawm SSI yuav raug txiav txim zoo tib yam nkaus li tus neeg tau nyiaj SSI uas muaj ob qho kev zam pub. Txoj thib ib, ces tsuas muaj li ob ntawm peb hauv cov nyiaj pab txhawb nqa menyuam thiaj raug suav nkag. Title 20 Txoj Cai Ntawm Cov Cai Tswj Hauv Tsoom Fwv Tshooj 416.1124(c)(11). Txoj thib ob, yog hais tias tus menyuam yog ib tug tub ntxhais kawm thiab muaj hnub nyoog qis dua 22 xyoo hauv xyoo 2016, Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom yuav tsis suav thawj $1,780.00 hauv tej nyiaj tau los raws kev khwv hauv txhua hli ntev txog li ib xyoos uas tsis pub tshaj $7,180.00. Title 20 Txoj Cai Ntawm Cov Cai Tswj Hauv Tsoom Fwv Tshooj 416.1112(c)(3).10 Qhov no yog muaj ntxiv rau cov kev lov tawm uas siv tau uas ib txwm yog nyiaj tau los raws kev khwv.

Cov kev piv txwv txog Kev Siv ntawm Txoj Cai Tswj Txog Kev Pom Zoo

Daim ntawv tsis tau sau dab tsi li kuj raug tsuam tuaj nrog daim ntawv tshaj tawm no thiab (saib hauv qab no). Koj muaj peev xwm yees ntau ntau daim luam qauv txog tej ntaub ntawv worksheet txhawm rau siv hauv kev xam cov nyiaj ntawm koj tus menyuam li SSI. Dhau qhov ntawd, peb tau muab ob daim worksheet uas raug sau tiav lawm raws li kev piv txwv “A” thiab “B” tuaj nrog. Cov kev xam yog ntos raws li cov nyiaj pab hauv xyoo 2016. Cov naj npawb thiab cov ntawv hauv qab no haum nrog cov naj npawb thiab cov tsiaj ntawv hauv daim ntawm qhia kev pom zoo.

Tus Nqi Nyiaj Pab Ntawm Tsoom Fwv ntsig txog Ib Tug Neeg Twg hauv Lub Ib Hlis Ntuj xyoo 2016 yog $733.00.

Tus Nqi Nyiaj Pab Ntawm Tsoom Fwv ntsig txog Ib Tug Neeg Twg hauv Lub Ib Hlis Ntuj xyoo 2014 yog $721.00.

Tus Nqi Nyiaj Pab Ntawm Tsoom Fwv ntsig txog Ib Tug Neeg Twg hauv Lub Ib Hlis Ntuj xyoo 2015 yog $733.00.

Tus Nqi Nyiaj Pab Ntawm Tsoom Fwv ntsig txog Cov Txij Nkawm hauv Lub Ib Hlis Ntuj xyoo 2016 yog $1,100.00.

Tus Nqi Nyiaj Pab Ntawm Tsoom Fwv ntsig txog Cov Txij Nkawm hauv Lub Ib Hlis Ntuj xyoo 2014, yog $1,082.00.

Tus Nqi Nyiaj Pab Ntawm Tsoom Fwv ntsig txog Cov Txij Nkawm hauv Lub Ib Hlis Ntuj xyoo 2015 yog $1,100.00.

Kev Lov Nyiaj Tau Los ntsig txog Tus Menyuam Uas Tsis Xiam Oob Qhab (Income Deduction for Nondisabled Child) hauv Lub Ib Hlis Ntuj xyoo 2016 yog $367.00.

Kev Lov Nyiaj Tau Los ntsig txog Tus Menyuam Uas Tsis Xiam Oob Qhab hauv Lub Ib Hlis Ntuj xyoo 2014 yog $361.00.

Kev Lov Nyiaj Tau Los ntsig txog Tus Menyuam Uas Tsis Xiam Oob Qhab hauv Lub Ib Hlis Ntuj xyoo 2015 yog $367.00.

Tus Nqi Nyiaj SSI rau Tus Menyuam Xiam Oob Qhab (SSI Rate for Disabled Child) hauv Lub Ib Hlis Ntuj xyoo 2016 yog $796.40.

Tus Nqi Nyiaj SSI rau Tus Menyuam Xiam Oob Qhab hauv Lub Ib Hlis Ntuj xyoo 2014 yog $784.40.

Tus Nqi Nyiaj SSI rau Tus Menyuam Xiam Oob Qhab hauv Lub Ib Hlis Ntuj xyoo 2015 yog $796.40.

Tus Nqi Nyiaj SSI rau Tus Menyuam Dig Muag hauv Lub Ib Hlis Ntuj xyoo 2016 yog $944.40.

Tus Nqi Nyiaj SSI rau Tus Menyuam Dig Muag hauv Lub Ib Hlis Ntuj xyoo 2014 yog $932.40.

Tus Nqi Nyiaj SSI rau Tus Menyuam Dig Muag hauv Lub Ib Hlis Ntuj xyoo 2015 yog $944.40.

Qhov Piv Txwv A: Mr. thiab Mrs. Apple muaj peb tug menyuam uas xam Adam uas yog tus neeg xiam oob qhab nrog. Mr. Apple li nyiaj tau los raws kev khwv ua ntej lov them ub no yog $2,000.00 tauj hli. Mrs. Apple ua haujlwm qee lub sij hawm thiab nws li nyiaj tau los ua ntej lov them ub no yog $1000.00 tauj hli. Nkawv kuj tseem tau nyiaj li $30 tauj hli ua nqi roj.

Kev lees paub: Qhov kev tshaj tawm no tsuas yog cov ntaub ntawv raug cai thiab tsis yog lus qhia txog kev cai lij choj ntawm koj tus kheej. Nws yog tam sim no raws li hnub tshaj tawm. Peb sim hloov peb cov ntaub ntawv tsis tu ncua. Txawm li cas los xij, txoj cai hloov tsis tu ncua. Yog tias koj xav paub tseeb tias txoj cai tsis tau hloov, hu rau DRC lossis lwm lub chaw haujlwm raug cai.

  • 1. Txawm hais tias Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom yuav suav tej nyiaj tau los thiab cov nyiaj txiag ntawm tus niam txiv qhuav txhawm rau lub hom phiaj ntawm SSI tab sis koom haum Medi-Cal (Medicaid) qib xeev yuav tsis tuaj yeem suav. 42 Txoj Cai Hauv Teb Chaws Meskas Tshooj 1396a(a)(17)(D). Ntsig txog tus menyuam yaus, ces phiajxwm Medi-Cal tsuas saib txog tej nyiaj tau los thiab cov nyiaj txiag ntawm leej niam leej txiv thiab tus menyuam nkaus xwb. Yog hais tias koj tus menyuam tsis muaj qhov zoo phim rau SSI vim hais tias tej nyiaj tau los thiab cov nyiaj txiag ntawm tus niam txiv qhuav, ces tso npe thov Medi-Cal hauv lub phiajxwm Theem Kev Txom Nyem Tsoom Fwv ntsig txog neeg laus thiab ntsig txog cov menyuam yaus thaib neeg loj uas xiam oob qhab (A&D FPL, Federal Poverty Level program for aged and for children and adults with disabilities). Yog hais tias koj tus menyuam tsis muaj kev tsim nyog raws li phiajxwm A&D FPL, ces tso npe thov Medi-Cal hauv phiajxwm kev tsim nyog kho mob rau neeg laus-neeg dig muag-neeg xiam oob qhab (ABD, aged-blind-disabled) ntawm Medi-Cal. Koj tuaj yeem tso npe thov Medi-Cal nyob hauv koj lub tsev ua haujlwm Nyiaj Xoom Qhaub Ntawm Lub Cheeb Nroog. Piav qhia tias koj tus menyuam yog ib tug Sneede (lub npe rooj plaub sib foob) case txhawm rau paub meej tias cov cai tswj kev muaj cai raug siv.
  • 2. Txhawm rau kom tau koj tus meyuam li nyiaj SSI pib dua ib zaug ntxiv dua, ces sau lossis nkag mus tom koj Lub Tsev Ua Haujlwm Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom cheeb tsam ze txhawm rau tshaj qhia txog kev txo nyiaj hauv tej nyiaj tau los lossis qhov uas koj cov nyiaj txiag niaj hnub no nyob rau theem tswj ciam ntawm Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom. Muaj cov ntaub ntawv uas qhia pom txog tias koj tej nyiaj tau los niaj hnub no qis dua lossis qhov uas koj li nyiaj txiag niaj hnub no nyob rau theem tswj ciam ntawm SSI. Koj yuav tsum nug tshwj xeeb txog qhov uas SSI yuav raug rov teeb tsa dua. Yog hais tias koj li kev thov rov teeb tsa uas sau tuaj hauv tsab ntawv, ces peb xav qhia rau koj tias kom xa ua tsab ntawv uas muaj kev lees nres.
  • 3. Kev hloov pauv ntawm tej nyiaj tau los uas tsis yam uas koj yuav tsum tau tshaj qhia nkaus xwb. Saib Title 20 Txoj Cai Ntawm Cov Cai Tswj Hauv Tsoom Fwv § 416.708. Koj yuav tsum tau qhia rau Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom yog hais tias koj tsiv, yog hais tias koj tus menyuam xiam oob qhab lossis cov menyuam tsis xiam oob qhab es hos mus nyob rau lwm qhov chaw lawm, yog hais tias ib tug niam txiv twg mus yuav txij nkawm tshiab lawm thaum ib tug niam txiv tsiv tawm ntawm lub tsev ntawd, lossis yog hais tias koj tus menyuam xiam oob qhab ho tsiv mus nyob tom chaw kho mob lawm.
  • 4. Muaj qee cov niam txiv tau tshaj qhia tias cov tsev ua haujlwm cheeb tsam ze qhia rau lawv tias Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom tsis tuaj yeem lees txais cov ntaub ntawv yees tawm. Qhov ntawd tsis yog tiag. Nyob hauv tsab ntawv qhia kev hloov pauv tej nyiaj tau los uas koj tsa tes cog lus lees raws lub txim txhaum kev dag uas cov ntaub ntawv yees tawm yog kev yees tawm uas muaj tseeb tiag txog cov ntaub ntawv tiag.
  • 5. Qee yim neeg tshaj qhia tias lawv lub tsev ua haujlwm Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom cheeb tsam ze qhia rau lawv tias lawv tsis tas yuav xa cov ntawv tshaj qhia kev hloov pauv ntawm nyiaj tau los txhua hli, uas Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom yuav kho tom qab paub qhov tseeb thaum lub sij hawm rov xyuas cov ntaub ntawv txum xyoo. Qee zaus qhov no yog tiag thaum Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom npaj koj li nyiaj pab txhawm rau tau kho kom ncaj nrog koj cov nyiaj tau los uas nce nce nqis nqis uas tau xav tseg lawm. Yog hais tias them nyiaj txhua lim tiam, ces koj yuav tau txais li tsib daim tshev nyiaj nyob rau qee lub hli uas tsis yog plaub daim tas li; Yog hais tias them nyiaj txhua txhua ob lim tiam, ces koj yuav tau txais li peb daim tshev nyiaj tsis yog ob daim tas li hauv ib lub hlis uas muaj ob zaug hauv lub xyoo. Nyob rau thaum lub sij hawm rov xyuas cov ntaub ntawv txum xyoo, ces tej zaum Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom yuav xam tej kev nce nce nqis nqis ntawm tej nyiaj tau los uas tau xav tseg nyob rau lub xyoo tom ntej. Li cas los xij, tshwj tias Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom muab qee yam rau koj ua ntaub ua ntawv zias hais tias koj tsis txhob tshaj qhia tej kev hloov txog nyiaj tau los, koj yuav tsum tau xa cov ntawv tshaj qhia txog kev hloov fab nyiaj tau los. Yog tias koj tsis tshaj qhia, thiab ua rau muaj kev them nyiaj tshaj, Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom yuav hais tias koj muaj kev txhaum vim koj tsis tau tshaj qhia kev hloov fab nyiaj tau los.
  • 6. 42 Txoj Cai Hauv Teb Chaws Meskas Tshooj 1309, Txoj Cai ntawm Cai Qhuab hauv California (C.C.R., California Code of Regulations), Title 22, Tshooj 50555.1. Nyob rau kis uas cov neeg koom xeeb hauv tsev neeg Apple hauv Piv Txwv A nyob rau phab ntawv 5, ob tug menyuam yuav tsim nyog tau txais Medi-Cal vim tsis muaj nyiaj tau los hlo li. Ob tug ua niam thiab txiv tej zaum kuj yuav tsis tsim nyog tau txais yog hais tias ob leeg puav leej muaj hauj lwm ua. Nyob rau kis uas muaj ib leej niam txiv lossis ib leej niam leej txiv twg tsis muaj hauj lwm ua lossis ua tsis tau hauj lwm lossis muaj kev xiam oob qhab xws li kev xiam oob qhab ib vuag, ob tug ua niam ua txiv kuj tsis tuaj yeem tau txais kev pab los ntawm Medi-Cal. Yog tias leej niam lossis txiv tab tom tau txais IHSS txhawm rau saib xyuas ib tug menyuam uas muaj kev xiam oob qhab, cov nyiaj tau los ntawd yuav tsis raug muab xam thaum uas txiav txim txog tus menyuam li kev muaj feem fab nyiaj txiag rau SSI, vim Thawj Thawj Txoj Hau Kev Xaiv Ntawm Neeg Zej Zog ntawm IHSS, nws raug muab suav thaum txiav txim kev muaj feem tau txais Medi-Cal ntawm lwm leej lwm tus hauv tsev neeg.
  • 7. Yog tias koj ua hauj lwm rau koj tus kheej, Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom yuav xav paub koj li nyiaj tau los tag nrho uas hloov lawm. Title 20 Txoj Cai Ntawm Cov Cai Tswj Hauv Tsoom Fwv Tshooj 416.1110(b). Mus qhia rau Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom txog koj li nyiaj ntxiv rov qab ntawm se nyiaj tau los nyob rau xyoo dhau los ua ke nrog cov xov xwm hais txog cov ntawv txais nyiaj tag nrho nyob rau xyoo no. Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom yuav saib koj cov nyiaj ntxiv rov qab ntawm se nyiaj tau los nyob rau xyoo dhau los ua ke nrog cov xov xwm hais txog koj cov ntawv txais nyiaj tag nrho nyob rau xyoo no. Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom yuav saib koj cov nyiaj ntxiv rov qab ntawm se nyiaj tau los nyob rau xyoo dhau los tam li yam uas siv ntsuas rau kev ntsuam xyuas koj cov nyiaj tau los tag nrho nyob rau xyoo no. Yog tias koj cov ntawv txais nyiaj tag nrho nyob rau xyoo dhau los yog $40,000 tab sis koj cov nyiaj tau los tag nrho uas hloov lawm (qhov uas koj tau them se tom qab cov kev txiav tawm fab kev lag luam uas tso cai Kev Pab Cuam Txog Nyiaj Tau Los hauv Txoj Lag Luam) yog $18,000 lossis 45% ntawm koj cov ntawv txais nyiaj tag nrho, Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom yuav kwv yees hais tias koj cov nyiaj tau los tag nrho uas hloov lawm nyob rau xyoo no yuav yog 45% ntawm cov ntawv tau txais nyiaj tag nrho nyob rau xyoo no. Vim cov nyiaj tau los ntawm kev ua hauj lwm rau tus kheej raug muab xam raws xyoo, uas yog muab faib sib npaug zos rau 12 lub hlis raws li Title 20 Txoj Cai Ntawm Cov Cai Tswj Hauv Tsoom Fwv (C.F.R, Code of Federal Regulation) Tshooj 416.1111(b), koj yuav siv kev kwv yees rau kev hloov kho thaum koj npaj koj li nyiaj ntxov rov qab ntawm se nyiaj tau los. Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom yuav tsis xam hais tias khoom teej tug nyiaj txiag yuav tseem ceeb rau kev txhawb nqa tus kheej uas xam nrog kev yog ib tug neeg ua hauj lwm. 42 Txoj Cai Hauv Teb Chaws Meskas Tshooj 1382b(a)(3). Qhov ntawd tuaj yeem xam muaj npe ceev khoom, koos pis tawj (computers), khoom liaj teb thiab tsiaj txhu, liaj teb, npe ceev nyiaj hauv tuam txhab cia nyiaj rau kev lag luam uas cais tawm, tuam tsev, nkoj nuv ntses, thiab lub tsheb uas koj siv rau koj txoj hauj lwm lossis tseem ceeb rau kev mus los ntawm txoj hauj lwm.
  • 8. Qee cov chaw ntiav hauj lwm muaj cov kev npaj uas tso cai rau koj tso nyiaj rau ib lub npe ceev nyiaj tshwj xeeb cia them kev zov menyuam lossis kev kho mob raws li Tshooj 125 ntawm Txoj Cai Nyiaj Tau Los Ntawm Txoj Lag Luam (Internal Revenue Code). Cov no ib txwm muab hu ua “cov kev npaj ntawm lub khw (“cafeteria plans”).” Cov nyiaj uas muab tso rau ib sab hauv cov npe ceev nyiaj no thiab muab siv rau cov nyiaj pab uas tsim nyog tau tsis raug muab xam hais tias yog “nyiaj tau los” vim koj tsis them se kev ruaj ntseg zej tsoom rau qhov nyiaj tau los no. Title 20 Txoj Cai Ntawm Cov Cai Tswj Hauv Tsoom Fwv Tshooj 404.1054. Koj cov nyiaj tau los khwv tau tag nrho rau cov hom phiaj SSI yog qhov uas muab koj cov nyiaj tau los tag nrho rho tawm cov nyiaj uas muab tso rau hauv qhov kev npaj ntawm lub khw. Li cas los xij, cov nyiaj khwv tau uas muab tso rau hauv lub npe ceev nyiaj npaj rau thaum so hauj lwm uas yog cia them se chaw nyob raug muab xam ua nyiaj tau los. Cov nyiaj nyob rau hauv lub npe ceev nyiaj rau kev so hauj lwm lossis nyiaj laus yog yam zam pub uas tsis raug pom zoo rau tus menyuam. Title 20 Txoj Cai Ntawm Cov Cai Tswj Hauv Tsoom Fwv Tshooj 416.1202(b).
  • 9. Vim kev xam nyiaj lub hli dhau los (saib phab ntawv 1-2), kev xam cov nyiaj tau los uas tau txais nyob rau lub Kaum Ib Hlis thiab Kaum Ob Hlis yuav tsum siv tus Nqi Nyiaj Pab ntawm Tsoom Fwv rau xyoo tom qab. Qhov no vim hais tias daim tshev nyiaj ntawm SSI uas tau txais nyob rau lub Ib Hlis Ntuj thiab Ob Hlis Ntuj yuav ua rau muaj qhov hloov rau cov nyiaj tau los uas tau txais thiab tsim nyog tau nyob rau lub Kaum Ib Hlis thiab Kaum Ob Hlis ntawm lub xyoo ua ntej.
  • 10. Cov nyiaj siab kawg kiag txwm xyoo thiab txwm hli nce mus ntxiv txhua xyoo los ntawm cov nyiaj ntawm tus nqi kev noj haus ntawm lub xyoo. Title 20 Txoj Cai Ntawm Cov Cai Tswj Hauv Tsoom Fwv Tshooj 416.112(c)(3)(B). Cov cai tswj uas muab rau kev ywj hloov thiab kev pab rau cov kev xiam oob qhab thaum uas txiav txim hais tias thaum twg ib tug menyuam lossis ib tug hluas twg yog ib tug tub ntxhais kawm rau cov hom phiaj ntawm kev lov nyiaj tau los khwv tau. Title 20 Txoj Cai Ntawm Cov Cai Tswj Hauv Tsoom Fwv Tshooj 416.1861. Cov cai qhuab thiab cai yuam muaj rau siv nyob rau hauv tej chaw cia ntaub ntawv hauv tsoom fwv. Cov no kuj tseem muaj nyob rau ntawm Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom tus website thiab: www.ssa.gov. Thaum uas nyob rau ntawm Tsoom Saib Xyuas Kev Ruaj Ntseg Zej Tsoom tus website, ces nias rau “our program rules” (“peb cov cai phiaj xwm”) uas yog nyob rau sab xis ntawm tus website.